Mielagėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia stovi Mielagėnų miestelyje, prie Švenčionių-Tverečiaus kelio. Kultūros paminklas.
| Vyskupija | Vilniaus |
| Dekanatas | Ignalinos |
| Savivaldybė | Ignalinos rajonas |
| Gyvenvietė | Mielagėnai |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta | 1790 m. |
| Stilius | klasicizmas |
Istorija
Kuršo bajoro Grafo iniciatyva Mielagėnuose 1760 m. pastatyta medinė vieša koplyčia arba bažnyčia. Justina Kublickienė, vykdydama savo mirusio vyro valią, 1779 m. miestelyje, netoli bažnyčios, paskyrė sklypą naujai mūrinei bažnyčiai, vargonininkui ir mokyklai. Klebonijai duotas Svilo, arba Milašiaus, palivarkas. Įsteigta parapija.
1779–1790 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia, kurią pašventino klebonas, Livonijos kanauninkas Vaitiekus Odolinskis. Paveikslus tapė dailininkas Vincas Smakauskas (1797–1876). 1838 m. bažnyčia restauruota. 1858 m. Kublickai kapinėse pastatė mūrinę koplyčią. XIX a. veikė parapinė mokykla. Vilniaus vyskupai XIX a. į Mielagėnus skirdavo kunigus lenkus. 1903 m. atvykęs klebonauti Placidas Šarkauskas išmokė parapijiečius lietuviškai melstis ir giedoti, atnaujino apleistą bažnyčią.
1913 m. įsikūrė „Ryto“ draugijos skyrius, kuriam 1914 m. valdžia neleido steigti bibliotekos - skaityklos. Nuo 1925 m. klebonavęs Karolis Gumbaragis (1885–1958) 1926 m. įkūrė Šv. Kazimiero draugijos skyrių, platino lietuvišką spaudą. Lenkijos administracijos persekiotas ir kalintas, po Antrojo pasaulinio karo ištremtas į Sibirą.
Architektūra
Bažnyčia klasicistinė, stačiakampio plano, bebokštė. Vidus 3 navų. Šventoriaus tvora akmenų mūro.
Linkmenų Švč. Trejybės bažnyčia stovi Linkmenų kaime, 12 km į vakarus nuo Ignalinos, 0,5 km į šiaurės rytus nuo Utenos-Švenčionėlių kelio. Istoristinė, dominuoja neoromaninio stiliaus elementai.
| Vyskupija | Vilniaus |
| Dekanatas | Ignalinos |
| Savivaldybė | Ignalinos rajonas |
| Gyvenvietė | Linkmenys |
| Statybinė medžiaga | plytų mūras |
| Pastatyta | 1887 m. |
| Stilius | istorizmas |
Istorija
Linkmenyse iki 1500 m. pastatyta bažnyčia ir įsteigta parapija. 1554 m. minima sumenkusi bažnyčia. 1645 m. pastatyta nauja. Grafas Tiškevičius 1720 m. pastatė medinę bažnyčią. XVIII a. veikė parapinė mokykla. Linkmenų bažnyčiai 1820 m. priklausė jurisdika miestelyje ir šie kaimai: Cijonai, Grikiapelė, Kiškiai, Rukiškė, Tumėniškė.
1882 m. patvirtintas karo inžinieriaus Čerkasovo naujos mūrinės bažnyčios projektas (sąmatinė vertė 11 914 rb). Numatoma statyti bažnyčia nebuvo didesnė už senąją, todėl generalgubernatorius 1884 m. leido statyti. Pastatyta 1887 m. Linkmenys ir dalis parapijos 1920 m. buvo Lenkijos okupuoti. 1933–1936 m. veikė „Ryto“ draugijos skaitykla.
Architektūra
Bažnyčia istoristinė, dominuoja neoromaninio stiliaus elementai, stačiakampio plano, bazilikinė, vienabokštė. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su tinkuotais stulpais.
Kazitiškio Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia stovi Kazitiškio kaime, 11 km į šiaurę nuo Ignalinos.
| Vyskupija | Vilniaus |
| Dekanatas | Ignalinos |
| Savivaldybė | Ignalinos rajonas |
| Gyvenvietė | Kazitiškis |
| Statybinė medžiaga | plytų mūras |
| Pastatyta | 1908 m. |
| Stilius | neogotika |
Istorija
Kazitiškio dvaro savininkai Belikavičiai 1745 m. pastatė medinę bažnyčią ir pakvietė vienuolius unitus. Vienuolynas ir bažnyčia 1834 m. uždaryti, įrengta stačiatikių cerkvė. Vyskupas Motiejus Valančius paragino Salako kleboną pastatyti Kazitiškyje koplyčią. Ji pastatyta 1860–1862 m., 1864 m. Rusijos valdžios uždaryta.
Į Kazitiškį 1905 m. paskirtas kunigas Jonas Rimkūnas iš senosios bažnyčios pastatė kleboniją. Viename jos gale įrengė altorių ir pradėjo laikyti pamaldas. 1906–1908 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Ją 1909 m. konsekravo Žemaičių vyskupas Gasparas Cirtautas. 1920 m. bažnyčia atsidūrė Lenkijos okupuotoje teritorijoje. 1925 m. įkurta parapija. 1934 m. suburtam lietuvių chorui okupacinė valdžia draudė repetuoti. Klebonas Vincas Bobinas (Kazitiškyje nuo 1928 m.) už lietuvišką veiklą nuteistas 5 m. kalėti. 1938 m. bažnyčia suremontuota.
Architektūra
Bažnyčia neogotikinė, bazilikinė, dvibokštė, su žemesne apside. Vidus 3 navų. Šventoriaus tvora medinių statinių.
Kačergiškės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia stovi Kačergiškės kaime, 7 km į rytus nuo Naujojo Daugėliškio.
| Vyskupija | Vilniaus |
| Dekanatas | Ignalinos |
| Savivaldybė | Ignalinos rajonas |
| Gyvenvietė | Kačergiškė |
| Pastatyta | 1993 m. |
Istorija
1748 m. pastatyta koplyčia. Ji 1783 m. perstatyta. Medinė koplyčia po Antrojo pasaulinio karo buvo nenaudojama, apie 1987 m. sudegė. Jos vietoje 1993 m. pastatyta dabartinė bažnyčia, Daugėliškio parapijos filija.
Gedžiūnėlių Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia stovi Gedžiūnėlių kaime, 8 km į pietus nuo Dūkšto, Dysnos upės dešiniajame krante. Tradicinio gyvenamojo namo formos.
| Vyskupija | Vilniaus |
| Dekanatas | Ignalinos |
| Savivaldybė | Ignalinos rajonas |
| Gyvenvietė | Gedžiūnėliai |
| Statybinė medžiaga | medis |
| Pastatyta | 1921 m. |
Istorija
Gedžiūnėliuose 1921 m. pastatyta koplyčia. Arkivyskupas Romualdas Jalbžikovskis leido kurti parapiją su sąlyga, jeigu pamaldos bus lenkų kalba. Gyventojai nesutiko. Nuo 1931 m. pamaldos vyksta reguliariai. Kunigo K. Gumbaragio pastangomis 1941 m. įkurta parapija. Po 1966 m. kunigo Jono Karvelio rūpesčiu bažnyčia restauruota ir išdažyta.
Architektūra
Bažnyčia tradicinio gyvenamojo namo formos, stačiakampio plano, vienabokštė, vienanavė. Šventorių juosia nemūrytų akmenų tvora.
Gaidės Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia stovi Gaidės kaime, 8 km į pietryčius nuo Visagino gyvenvietės, 3 km į vakarus nuo Baltarusijos sienos. Pamaldos laikomos lietuviškai bei lenkų kalba.
| Vyskupija | Vilniaus |
| Dekanatas | Ignalinos |
| Savivaldybė | Ignalinos rajonas |
| Gyvenvietė | Gaidės kaimas |
| Statybinė medžiaga | medis |
| Pastatyta | 1938 m. |
Istorija
Gaidė 1514 m. paskirta Drūkšių klebonijai. 1726 m. pastatyta bažnyčia, per 1794 m. sukilimą gerokai apgriauta. 1812 m. atnaujinta. 1849 m. Gaidė priskirta prie Žemaičių vyskupijos.
1883 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1900–1908 m. klebonavęs Juozapas Žiogas (1868–1935) nuo 1905 m. kas antrą sekmadienį pamaldas laikė lietuviškai, parapijiečiai pramoko lietuviškų giesmių. Iškėlus J. Žiogą, lietuviškos pamaldos panaikintos. 1925 m. įkurta parapija. 1938 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia.
Architektūra
Bažnyčia stačiakampio plano, vienabokštė, su bokšteliu. Šventoriuje yra kapinės.
Dūkšto Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčia
| Vyskupija | Vilniaus |
| Dekanatas | Ignalinos |
| Savivaldybė | Ignalinos rajonas |
| Gyvenvietė | Dūkštas (miestas) |
| Adresas | Bažnyčios g. 15 |
| Statybinė medžiaga | medis |
| Pastatyta | 1936 m. |
| Stilius | vėlyvasis barokas |
Istorija
Pirmąją medinę bažnyčią Dūkšto dvare (dabar Dūkštelių kaimas) apie 1601 m. pastatė dvaro savininkai Rudaminos. Ji 1674 m. atstatyta. Dūkšte 1729–1773 m. veikė jėzuitų misija. Nuo 1901 m. zakristijonu dirbo (apie 40 metų) generolo Stasio Raštikio tėvas Bernardas Raštikis. Jis išdažė ir sutvarkė bažnyčią, platino lietuvišką spaudą.
1910–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1925 m. įkurta parapija. Lenkijos okupacijos metais klebonas Konstantinas Šimašis (Dūkšte iki 1927 m.) steigė Šv. Kazimiero draugijos skyrius, mokyklas, bibliotekas. Dūkšte 1927–1937 m. klebonavęs Zenonas Butkevičius bažnyčią suremontavo (sustiprintos sienos, pakeisti balkiai, perdengtas stogas, bažnyčia išdažyta), įvesta elektra. Dailininkas Petras Sergejevičius nutapė paveikslų. Nuo 1937 m. klebonavęs Juozas Vaičiūnas (1894–1962) plėtojo lietuvių kultūrinę veiklą, atnaujino bažnyčią. Ji 1956 m. sudegė.
1934–1936 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Ją dar neužbaigtą 1935 m. gegužės 29 d. konsekravo arkivyskupas Romualdas Jalbžikovskis. Ji, sudegus Senojo Dūkšto (Dūkštelių) bažnyčiai, 1956 m. tapo jungtinės Dūkšto parapijos bažnyčia.
Architektūra
Bažnyčia stačiakampio plano, vienabokštė, su apside ir bokšteliu. Vidus 3 navų, šoninės gerokai žemesnės. Šventoriuje stovi žema medinė varpinė.
Ceikinių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia stovi Ceikinių kaime, 13 km į pietryčius nuo Ignalinos.
| Vyskupija | Vilniaus |
| Dekanatas | Ignalinos |
| Savivaldybė | Ignalinos rajonas |
| Gyvenvietė | Ceikiniai |
| Statybinė medžiaga | medis |
| Pastatyta | 1773 m. |
Istorija
1622 m. minimas Ceikinių evangelikų reformatų kunigas. 1700 m. reformatų bažnyčios nebuvo. Pirmoji katalikų bažnyčia pastatyta iki 1675 m. Mikalojus Šmigelskis 1773 m. pastatė naują medinę bažnyčią.
1921 m. įsteigta parapija. XX a. pradžioje klebonavęs Ignotas Šopara (1864–1931) ragino jaunimą mokytis, ugdė tautinę sąmonę. Jis buvo skundžiamas valdžiai, 1911 m. teisiamas. Lenkijos okupacijos metais veikė Šv. Kazimiero, „Ryto" draugijų skyriai. Klebonas Bronius Laurinavičius (1913–1981) 1947 m. bažnyčią padidino. Klebonas Karolis Garuckas, palaidotas šventoriuje, gynė tikinčiųjų teises.
Architektūra
Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su bokšteliu. Įrengti 5 altoriai. Šventoriuje stovi 13 aukštų medinė varpinė. Jo tvora akmenų mūro.
2. Ceikiniai. Švč. M. Marijos Vardo bažnyčia (Švč)
Pastatyta 1773 m. Liaudies architektūros formų
Medinė su bokšteliu
***
3. Dūkštas Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčia (Dkš)
Pastatyta 1936 m.
Medinė, vienabokštė
***
4. Gaidė Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (Dkš)
Pastatyta 1938 m.
Medinė, vienabokštė
***
5. Gedžiūnėliai Švč. M. Marijos Sopulingosios bažnyčia (Dkš)
Pastatyta 1921 m.
Medinė, vienabokštė
*
Koplyčia Mažėnuose
6. Kačergiškė. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (Švč)
Atstatyta 1993 m. Po II PK buvo uždaryta, 1987 m. sudegė.
Medinė. Liaudies architektūros formų.
***
7. Kazitiškis Šv. vysk. Stanislovo bažnyčia (Dkš)
Pastatyta 1908 m. Neogotikinė
Mūrinė, su dviem bokštais
***
8. Linkmenys Švč. Trejybės bažnyčia (Švč)
Pastatyta 1887 m. istoristinė, neoromaninė
Mūrinė, vienabokštė
***
9. Mielagėnai Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (Švč)
Pastatyta 1790 m. Klasicistinė.
Tinkuoto mūro.
****
10. Naujasis Daugėliškis Šv. Joakimo ir Onos bažnyčia (Švč)
Pastatyta 1889 m.
Medinė, dvibokštė
**
11. Palūšė Šv. Juozapo bažnyčia (Švč)
Pastatyta 1757 m.
Medinė, bebokštė. Viena gražiausių varpinių.
*****
12. Paringys Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (Švč)
Pastatyta 1819 m. kalsicistinė
Medinė, bebokštė.
***
13. Pūškos Švc. M. Marijos Gailestingumo Motinos bažnyčia
Pastatyta 1845 m.
Medinė, namo formos
14. Rimšė Švč. Trejybės bažnyčia (Dkš)
Pastatyta 1803 m.
Medinė, vienabokštė
***
15. Švedriškė. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (Zar)
Pastatyta 1934 m. Žinyne nurodoma, kad yra neogotikinė
Medinė dvibokštė
**
16. Tverečius Švč. Trejybės bažnyčia (Švč)
Pastatyta 1906 m. Neogotikinė
Plytų mūro, dvibokštė
***
Koplyčios: Didžiasalyje, Raščiūnuose
17. Vidiškės Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčia (Švč)
Pastatyta 1906 m. Neogotikinė
Plytų mūro, vienabokštė su bokšteliais
***
18. Visaginas Šv. ap. Pauliaus bažnyčia (Dkš)
Parapija nuo 1989 m., bažnyčia pastatyta 1998 m.
Tinkuoto mūro, vienabokštė
**
19. Vosiūnai Švč. M. Marijos bažnyčia (Švč)
Pastatyta 1921 m.
Medinė, bebokštė
**
Koplyčia Rimaldiškėje
-----
Administracinis ir bažnytinis suskirstymas dabar beveik sutampa - visos bažnyčios (išskyrus Švedriškės) priklauso Vilniaus arkivyskupijos Ignalinos dekanatui.
1993 m. žinyne "Lietuvos katalikų bažnyčios" nurodyta, kad šiaurinėje dalyje rajono dalyje esančios bažnyčios priklausė Vilniaus arkivyskupijos Dūkšto dekanatui (Dkš), o pietinėje - Švenčionių dekanatui (Švč).
Švedriškės bažnyčia priklauso Panevėžio vyskupijos Zarasų dekanatui (Zar) - tarpukaryje ji vienintėlė buvo nepriklausomos Lietuvos teritorijoje.
Pats Ignalinos rajonas yra nesenų laikų išradimas - jis atsirado tik 1950 m., o dabartinį pavidalą įgavo 1959 m. Beje, anapus Dysnos upės esanti lietuviškai-lenkiškai-baltarusiškai kalbanti rajono dalis caro laikais priklausė Kauno (Žemaičių) vyskupijai - ten buvo Kauno gubernija iki pat Breslaujos (Braslau, dab. Baltarusijoje).
Sovietmečiu buvo uždaryta Kačergiškės bažnyčia. Mūsų laikais pastatyta naujos bažnyčios Visagine ir Ignalinoje.
Įžymiausia yra medinė Palūšės bažnyčia, savo laiku puošusi ir 1 lito banknoto reversą.
Graži klasicistinė Mielagėnų bažnyčia, nauja Ignalinos bažnyčia - kukli, bet laikytina viena gražesnių Lietuvoje.
Iš trijų neogotikinių bažnyčių pati gražiausia yra Vidiškėse.
Šis kraštas visais laikais buvo nuošalyje ir negarsėjo savo turtais. Šiame krašte gana daug medinių bažnyčių pastatyta tarpukaryje. Tuo metu statytos bažnyčios nėra išskirtinės; gal praėjus kuriam laikui, kai kurios taps įdomesnės.
Ignalinos dekanato skiltis Vilniaus arkivyskupijos tinklapyje: http://vilnius.lcn.lt/parapijos/dekanatai/ignalinos/
Zarasų dekanato skiltis Panevėžio vyskupijos tinklapyje: http://panevezys.lcn.lt/dekanatai/zarasu/
Visos Ignalinos rajono bažnyčios (su įvairios kokybės nuotraukomis) yra Ignalinos rajono tinklapyje - http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/...page=asdsaddds
Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia
| Vyskupija | Vilniaus |
| Dekanatas | Ignalinos |
| Savivaldybė | Ignalinos rajonas |
| Gyvenvietė | Ignalina |
| Adresas | Bažnyčios a. 4 |
| Pastatyta | 1999 m. |
| Stilius | modernizmas |
Istorija
Ignalinoje 1929 m. pastatyta medinė koplyčia, priklausiusi Vidiškių parapijai. 1938 m. pradėtą bažnyčios statybą nutraukė karas. Po jo neužbaigtą bažnyčią rajono valdžia nusavino ir pavertė kultūros namais.
1961 m. bažnyčia įrengta gyvenamajame name. Pagal architekto R. Krištapavičiaus projektą 1989 m. lapkričio 11 d. pradėta statyti nauja mūrinė (kertinį akmenį ir pamatus pašventino arkivyskupas Julijonas Steponavičius). 1990 m. įsteigta parapija. 1996 m. rugpjūčio 18 d. pašventinta koplyčia apatiniame naujojo pastato aukšte, 1999 m. pabaigoje arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis pašventino ir visą bažnyčią.
XX a. bažnyčia
1961 m. įkurta bažnyčia buvo tradicinio gyvenamojo namo formos, stačiakampio plano, su bokšteliu. Greta stovėjo dvistulpė varpinėlė. Šventoriaus tvora lentinė.
Svetainėje lankosi 317 svečių ir nėra prisijungusių narių
Klubo draugai ir partneriai
