Palūšės Šv. Juozapo bažnyčia stovi Palūšės kaime, 4 km į pietvakarius nuo Ignalinos, Lūšių ežero rytiniame krante. Liaudies architektūros formų. Kartu su aštuonkampe varpine (vienintelė tokia Lietuvoje) yra architektūros paminklas.

Istorija

Palūšėje 1747–1757 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Ją fundavo kunigas Juozas Baziliauskas (J. Stockis-Bazilevskis) nuosavoje, iš tėvų paveldėtoje žemėje. Pasakojama, kad statybai tebuvo naudotas tik kirvis. 1771 m. bažnyčiai priklausė 3 kaimai ir 2 užežiai (1832 m. turėjo tik Pagavės kaimą). 1782 m. minima parapinė mokykla.

1815–1830 m. bažnyčia atnaujinta, 1841 m. apkalta lentomis. 1886–1894 m. išdažytas vidus, pastatytas didysis altorius. XIX a. vargonininkavo Kipro ir Miko Petrauskų tėvas Jonas Petrauskas. Palūšėje 1911–1939 m. klebonavo Petras Prunskis (1871–1942). Jis 1913 m. įkūrė „Ryto“ draugijos skyrių, kuriam valdžia 1914 m. neleido įsteigti bibliotekos - skaityklos. Pastatytus 1929 m. „Ryto“ draugijos skyriaus namus Lenkijos valdžia 1938 m. nusavino. P. Prunskis 1937 m. nuteistas 2 sav. kalėti (atsisakė lenkinti lietuviškas pavardes), 1941 m. ištremtas. Mirė Altajaus krašte.

Architektūra

Palūšės bažnyčia pavaizduota ant vieno lito banknoto

Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, halinė, su 2 bokšteliais, trisiene apside. Joje 3 altoriai. Į vakarus nuo bažnyčios stovi 2 tarpsnių medinė varpinė, aštuonkampė (vienintelė tokia Lietuvoje), varpai nulieti 1752 ir 1772 m. Šventoriaus tvora gulsčių rąstų. Už rytinės šventoriaus sienos yra senosios kaimo kapinaitės. Savo architektūrinėmis ypatybėmis bažnyčia atspindi seniausią Lietuvos medinių bažnyčių statybos laikotarpį.^[1]