Karštą vasaros vakarą M. ir J. Šlapelų name-muziejuje įvyko spektaklio, skirto išeivijos poetui, vertėjui, teisininkui Nadui Rasteniui, 1967-aisiais Šaltojo karo metais nominuotam Nobelio Taikos premijai gauti. Premjera.
Tikslas – šiuo spektakliu supažindinti Vilniaus visuomenę su lietuvios išeivio Nado Rastenio gyvenimo labai įdomiu keliu – nuo septynmečio vaiko mažažemio šeimoje Rytų Lietuvos skurdžiame Stagalėnų kaimelyje (dabar - Ignalinos rajone) iki jo veiklos ir kūrybos pripažinimo visame pasaulyje, iki Japonijos, Tailando, Korėjos, Australijos, Artimųjų Rytų bei Afrikos šalių. Spektakliu buvo siekiama parodyti vienos asmenybės stiprų poveikį pasaulio kultūros ir politikos elitui 1949-1970 Šaltojo karo metais ir atsakyti į klausimą „Ką gali vienas žmogus?..
Spektaklio idėja – Renės Jakubėnaitės, konsultantai – JAV išeivijos kultūros veikėjai - poetė Vitalija Bogutaitė ir žurnalistas, visuomenininkas Juozas Gaila. Spektaklis buvo kuriamas su partneriais – VšĮ „Meno ekspansija“, BĮ Marijos ir Jurgio Šlapelių namu-muziejumi, Lietuvos rašytojų sąjunga, JAV išeivijos poetais ir Baltimorės kultūros visuomenės atstovais.
Pagrindinį Nado Rastenio vaidmenį įtaigiai ir labai jautriai atliko aktorius Kristijonas Siparis, režisavo Eglė Tulevičiūtė.
Šis projektas labai svarbus, atšventus Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo30-metį, prie kurio savo veikla daugelį metų vaisingai dirbdami diplomatijos, kultūros, politikos srityse, ženkliai prisidėjo išeivijos lietuviai, t. t. ir Nadas Rastenis, buvęs Jungtinėse Amerikos Valstijose vienu iš BALF-o kūrėjų, aktyvus Lietuvos nepriklausomybės įdėjos rėmėjas visą savo gyvenimą. Nadas Rastenis – vienas žymiausių vertėjų į anglų kalbą, puikiai išvertusių K. Donelaičio „Metus“, A. Baranausko „Anykščių šilelį“, daug poezijos vertimų, tokių, kaip V. Kudirkos „Tautiška giesmė“, Maironio eilėraščiai ir kt. Tikrai ne kiekvienas kraštas turi žmonių, kurių vardas būtų žinomas nuo Amerikos iki Japonijos ir Artimųjų Rytų šalių. Nado Rastenio indėlis šaltojo karo periodu buvo svarbus ir reikšmingas didelei daliai žmonių įvairiose šalyse, kovojančių už taiką visame pasaulyje. Todėl jo poema anglų kalba „Karo prakeiksmas“ buvo apkeliavusi visą pasaulį, išskyrus Sovietų Sąjungą. Už šią poemą Nadas Rastenis 1967 m. buvo nominuotas Nobelio Taikos premijai. Už jo visuomeninę veiklą Amerikoje buvo suteiktas Baltimorės miesto Garbės piliečio vardas. Tokie svarbūs ir įdomūs Nado Rastenio gyvenimo ir veiklos faktai bus reikšmingi ir šiandien, kalbant apie emigracijos reikšmę. Šia tema gali būti organizuojami edukaciniai pokalbiai su moksleiviais, spektaklį apie vieno žmogaus įtaką ir reikšmę politiniams ir kultūriniams įvykiams iliustruojant šiuo spektakliu.
Spektakyje buvo atspindėta Nado Rastenio didžiulė meilė gimtajam kraštui, kuria persunkti jo sukurti eilėraščiai, scenografijoje buvo panaudotos paties poeto pieštos kūrinių iliustracijos, visus dalyvaujančius renginyje jungė ant stalų kvepinčios žalios rūtos, spektaklį vainikavo nuo pagrindinio herojaus per visų susirinkusiųjų rankas keliavusi trispalvė juosta.
Vilniaus kultūros klubas „Atėnė“, Ignalinos kraštiečių klubas ir kiti partneriai, paskatinti Lietuvos rašytojų sąjungos bei šiuo metu Amerikoje gyvenančių lietuvių poetų bei kultūros visuomenės veikėjų, tokių kaip Vitalija Bogutaitė, Juozas Gaila, Kazio Bradūno dukra Elena Bradūnaitė, pažinojusių Nadą Rastenį, planuoja parengti vieno žymiausių kraštiečių Nado Rastenio gyvenimo ir veiklos pristatymą visuomenei skaitmeniniu formatu. Medžiaga yra gauta iš Amerikos lietuvių, Baltimorės Lietuvių namuose esančio Nado Rastenio muziejaus-kabineto, asmeninių ameriokos lietuvių archyvų.
Spektaklis buvo papildytas Miko Petrausko muzikos įrašais, Nado Rastenio žmonos Julijos Baltrukonytės-Rastenienės laiškų ištraukomis.
Jaudinanti nuotaika lydėjo visą vakarą, bendraujant su spektaklio kūrėjais ir vakaro svečiais.
Parengė Renė Jakubėnaitė
Nuotraukas atsiuntė vakaro dalyviai ir svečiai
