Rimšės Švč. Trejybės bažnyčia stovi Rimšės miestelyje, 8 km į rytus nuo Dūkšto, Ilgių ežero pietiniame krante.

Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Ignalinos
Savivaldybė Ignalinos rajonas
Gyvenvietė Rimšė
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1803 m.

Istorija

Iki 1669 m. Feliksas Pacas Rimšėje pastatė koplyčią. 1747 m. pastatyta bažnyčia. Nuo 1749 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. Senosios bažnyčios vietoje 1803 m. pastatyta nauja medinė. 18621863 m. veikė parapinė mokykla. 1896 m. leista pristatyti zakristiją ir priebažnytį su medinėmis kolonomis.

1925 m. įkurta parapija. Lenkijos okupacijos metais Rimšėje veikė „Ryto" draugijos, Šv. Kazimiero draugijos skyriai.

Architektūra

Bažnyčia kryžminio plano, vienabokštė, su trisiene apside. Šventoriaus tvora akmenų mūro.

Pūškų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, bažnyčia stovi Pūškų kaime, Prūto ežero pietvakariniame krante, Baltarusijos pasienyje. Tradicinio gyvenamojo namo formos. Pamaldos laikomos lietuviškai ir lenkų kalba.

Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Ignalinos
Savivaldybė Ignalinos rajonas
Gyvenvietė Pūškos
Statybinė medžiaga akmenų mūras ir medis
Pastatyta 1845 m.

Istorija

1845 m. pastatyta mūrinė laidojimo koplyčia. 1936 m. pristatytas medinis priestatas. 1938 m. įkurta parapija. Kunigo Česlovo Taraškevičiaus rūpesčiu 1970 m. bažnyčia restauruota.

Architektūra

Bažnyčia tradicinio gyvenamojo namo formos.

Paringio Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia stovi Paringio kaime, 12 km į rytus nuo Ignalinos, Ringio ežero šiaurės vakarų krante. Turi klasicizmo bruožų.

 

Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Ignalinos
Savivaldybė Ignalinos rajonas
Gyvenvietė Paringys
Statybinė medžiaga akmenų mūras
Pastatyta 1819 m.

Istorija

 

Apie 1620 m. Paringyje pastatyta koplytėlė, kuri išgarsėjo Nukryžiuotojo Jėzaus skulptūra. Jos vietoje apie 1745 m. pastatyta medinė koplyčia. Vietoj medinės 1819 m. sumūryta nauja koplyčia, įrengtas altorius, paskirtas kunigas.

 

1837 m. birželio 25-ąją, atlaidų dieną (liepos 7 d.), per pamaldas nuo žvakės užsidegė altoriaus užuolaida. Netoliese buvusi dvarininkė Venglinskienė (pagal tradiciją priiminėjo žmonių atneštas aukas – drobę, vašką, linus) nuplėšė degančią užuolaidą. Krintančios kibirkštys uždegė linus. Ugnis apėmė altorių, koplyčią. Kilo panika. Žmonės puolė prie durų ir susigrūdo. Nuo liepsnos ir dūmų žuvo 289 žmonės, tarp jų 3 kunigai. Iš koplyčios spėjo išeiti 50 žmonių. 138 mirusieji palaidoti ties koplyčia, 151 pasiėmė giminės. Po gaisro koplyčia 1838 m. suremontuota ir pašventinta. Nuo 1863 m. nuolatinio kunigo neturėjo. Po Pirmojo pasaulinio karo veikė „Ryto“ draugijos mokykla.

 

1921 m. įsteigta parapija. Klebono Jono Ramelio rūpesčiu 1933 m. bažnyčia suremontuota: uždėtas bokštelis, pristatyta medinė zakristija. J. Ramelio pastangomis įsteigtas Šv. Kazimiero draugijos skyrius, suburtas parapijos choras. 1966 m. bažnyčia remontuota.

 

Architektūra

 

Bažnyčia turi klasicizmo bruožų, stačiakampio plano, su bokšteliu, 4 kolonų portiku, šoninėmis koplyčiomis. Šventoriuje stovi vienaaukštė varpinė. Jo tvora mūrinė ir metalinė.

Palūšės Šv. Juozapo bažnyčia stovi Palūšės kaime, 4 km į pietvakarius nuo Ignalinos, Lūšių ežero rytiniame krante. Liaudies architektūros formų. Kartu su aštuonkampe varpine (vienintelė tokia Lietuvoje) yra architektūros paminklas.

Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Ignalinos
Savivaldybė Ignalinos rajonas
Gyvenvietė Palūšė
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1757 m.
Stilius barokas

Istorija

Palūšėje 17471757 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Ją fundavo kunigas Juozas Baziliauskas (J. Stockis-Bazilevskis) nuosavoje, iš tėvų paveldėtoje žemėje. Pasakojama, kad statybai tebuvo naudotas tik kirvis. 1771 m. bažnyčiai priklausė 3 kaimai ir 2 užežiai (1832 m. turėjo tik Pagavės kaimą). 1782 m. minima parapinė mokykla.

18151830 m. bažnyčia atnaujinta, 1841 m. apkalta lentomis. 18861894 m. išdažytas vidus, pastatytas didysis altorius. XIX a. vargonininkavo Kipro ir Miko Petrauskų tėvas Jonas Petrauskas. Palūšėje 19111939 m. klebonavo Petras Prunskis (18711942). Jis 1913 m. įkūrė „Ryto“ draugijos skyrių, kuriam valdžia 1914 m. neleido įsteigti bibliotekos - skaityklos. Pastatytus 1929 m. „Ryto“ draugijos skyriaus namus Lenkijos valdžia 1938 m. nusavino. P. Prunskis 1937 m. nuteistas 2 sav. kalėti (atsisakė lenkinti lietuviškas pavardes), 1941 m. ištremtas. Mirė Altajaus krašte.

Architektūra

Palūšės bažnyčia pavaizduota ant vieno lito banknoto

Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, halinė, su 2 bokšteliais, trisiene apside. Joje 3 altoriai. Į vakarus nuo bažnyčios stovi 2 tarpsnių medinė varpinė, aštuonkampė (vienintelė tokia Lietuvoje), varpai nulieti 1752 ir 1772 m. Šventoriaus tvora gulsčių rąstų. Už rytinės šventoriaus sienos yra senosios kaimo kapinaitės. Savo architektūrinėmis ypatybėmis bažnyčia atspindi seniausią Lietuvos medinių bažnyčių statybos laikotarpį.[1]

Naujojo Daugėliškio Šv. Joakimo ir Onos bažnyčia stovi Naujojo Daugėliškio kaime, 9 km į šiaurės rytus nuo Ignalinos.

Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Ignalinos
Savivaldybė Ignalinos rajonas
Gyvenvietė Naujasis Daugėliškis
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1889 m.

Istorija

Pirmoji bažnyčia pastatyta 1511 m. Seniškyje (4 km į šiaurę nuo Naujojo Daugėliškio), įsteigta parapija. Vėliau ši bažnyčia tapo Daugėliškio parapijos filija. Seniškis buvo klebonijos palivarkas. Jame 1776 m. pastatyta nauja bažnyčia. Ji 1915 m. sudegė. Po Pirmojo pasaulinio karo atstatyta.

Albertas Vaitiekus Goštautas 1526 m. Senajame Daugėliškyje (3 km į pietus nuo Naujojo Daugėliškio) pastatė parapinę bažnyčią. 1600 m. pastatyta nauja. 1808 m. bažnyčiai priklausė šie kaimai: Janionys, Liekiai, Ožionys, Pročiūnai. Bažnyčia remontuota, 1812 m. atstatyta. 1851 m. išpuošta, pristatytos dvi šoninės koplyčios.

1886 m. bažnyčia sudegė. Suprojektuota nauja mūrinė (sąmatinė vertė 36 471 rb). Leidimo jai statyti valdžia nedavė. Teko vėl statyti medinę. Ji 1889 m. pastatyta Naujajame Daugėliškyje. Statyba rūpinosi 18851890 m. klebonavęs Jonas Burba (18531915). Jis išmokė parapijiečius lietuviškai melstis, žadino jų tautinę sąmonę, platino draudžiamą lietuvišką spaudą. Po Pirmojo pasaulinio karo veikė „Ryto“ draugijos mokykla. 19291936 m. – Šv. Kazimiero draugijos skyrius.

Architektūra

Bažnyčia stačiakampio plano, bazilikinė, dvibokštė, su siauresne apside. Bažnyčia pasižymi gausiais medžio pjaustinių ornamentais iš lauko ir viduje. Vidus 3 navų, atskirtų stulpais. Architektūrinė kompozicija nužiūrėta į trijų navų bazilikinio plano mūrines bažnyčias su dviem stambiais fasadiniais bokštais. Jie sudėti iš trijų vienodo pločio tarpsnių ir turi įstiklintus langus viršuje ties varpais. Sienos suskaidytos profiliuotais piliastrais ir apkaltos gulsčiomis lentomis. Sienų cokolis padengtas įstrižomis lentutėmis, kad būtų įvairiau. Navų ir bokštų langai dideli, su trikampiais antlangiais. Langai dvivėriai, turi po 12 stiklų atidaromuose sparnuose ir dar 10 įvairių formų stiklų antlangiuose. Visų antlangių stogeliai papuošti išpjaustinėtų ornamentų briaunomis. Panašiai padabinti ir dviejų traukų sienų ir bokštų karnizai. Navos atskirtos kvadratinio pjūvio pilioriais. Jie papuošti drožto medžio akantų lapais. Visos lubos plokščios, išilginių lentų, dažytos. Presbiterijos aukštis lygus su centrine nava. Visa erdvė apjungta plačiu dekoratyviniu antablementu virš piliorių. Centrinis altorius padarytas koplytėlės – namelio pavidalo, su trikampiu frontonu, kurį remia keturios kolonėlės, o jų tarpuose įdėti šventųjų paveikslai. Frontonas ir mensos fonas dekoruoti gausiais ažūrinio medžio pjaustiniais. Altorių flankuoja du stulpeliai, panašūs į koplytstulpius. Presbiterijos sienų apatinė dalis pamarginta lietuviškų audeklų raštais. Panašiai išpjaustinėtos ir grotelės. Šoninių navų altoriai suderinti su centriniu, taip pat gausiai padabinti medžio pjaustiniais. Vargonų choro baliustrada yra kitoniška, masyvi, tik jos apatinė dalis turi smulkiais dantukais išpjaustinėtą karnizą. Tad visas bažnyčios pastatas yra originalus savo puošyba. Šventoriaus tvora akmenų mūro.

Svetainėje lankosi 515 svečių ir nėra prisijungusių narių