Gaidės Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia stovi Gaidės kaime, 8 km į pietryčius nuo Visagino gyvenvietės, 3 km į vakarus nuo Baltarusijos sienos. Pamaldos laikomos lietuviškai bei lenkų kalba.

Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Ignalinos
Savivaldybė Ignalinos rajonas
Gyvenvietė Gaidės kaimas
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1938 m.

Istorija

Gaidė 1514 m. paskirta Drūkšių klebonijai. 1726 m. pastatyta bažnyčia, per 1794 m. sukilimą gerokai apgriauta. 1812 m. atnaujinta. 1849 m. Gaidė priskirta prie Žemaičių vyskupijos.

1883 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 19001908 m. klebonavęs Juozapas Žiogas (18681935) nuo 1905 m. kas antrą sekmadienį pamaldas laikė lietuviškai, parapijiečiai pramoko lietuviškų giesmių. Iškėlus J. Žiogą, lietuviškos pamaldos panaikintos. 1925 m. įkurta parapija. 1938 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia.

Architektūra

Bažnyčia stačiakampio plano, vienabokštė, su bokšteliu. Šventoriuje yra kapinės.

Dūkšto Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčia

Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Ignalinos
Savivaldybė Ignalinos rajonas
Gyvenvietė Dūkštas (miestas)
Adresas Bažnyčios g. 15
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1936 m.
Stilius vėlyvasis barokas

 

Istorija

Pirmąją medinę bažnyčią Dūkšto dvare (dabar Dūkštelių kaimas) apie 1601 m. pastatė dvaro savininkai Rudaminos. Ji 1674 m. atstatyta. Dūkšte 17291773 m. veikė jėzuitų misija. Nuo 1901 m. zakristijonu dirbo (apie 40 metų) generolo Stasio Raštikio tėvas Bernardas Raštikis. Jis išdažė ir sutvarkė bažnyčią, platino lietuvišką spaudą.

19101914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1925 m. įkurta parapija. Lenkijos okupacijos metais klebonas Konstantinas Šimašis (Dūkšte iki 1927 m.) steigė Šv. Kazimiero draugijos skyrius, mokyklas, bibliotekas. Dūkšte 19271937 m. klebonavęs Zenonas Butkevičius bažnyčią suremontavo (sustiprintos sienos, pakeisti balkiai, perdengtas stogas, bažnyčia išdažyta), įvesta elektra. Dailininkas Petras Sergejevičius nutapė paveikslų. Nuo 1937 m. klebonavęs Juozas Vaičiūnas (18941962) plėtojo lietuvių kultūrinę veiklą, atnaujino bažnyčią. Ji 1956 m. sudegė.

19341936 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Ją dar neužbaigtą 1935 m. gegužės 29 d. konsekravo arkivyskupas Romualdas Jalbžikovskis. Ji, sudegus Senojo Dūkšto (Dūkštelių) bažnyčiai, 1956 m. tapo jungtinės Dūkšto parapijos bažnyčia.

Architektūra

Bažnyčia stačiakampio plano, vienabokštė, su apside ir bokšteliu. Vidus 3 navų, šoninės gerokai žemesnės. Šventoriuje stovi žema medinė varpinė.

Ceikinių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia stovi Ceikinių kaime, 13 km į pietryčius nuo Ignalinos.

Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Ignalinos
Savivaldybė Ignalinos rajonas
Gyvenvietė Ceikiniai
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1773 m.

Istorija

1622 m. minimas Ceikinių evangelikų reformatų kunigas. 1700 m. reformatų bažnyčios nebuvo. Pirmoji katalikų bažnyčia pastatyta iki 1675 m. Mikalojus Šmigelskis 1773 m. pastatė naują medinę bažnyčią.

1921 m. įsteigta parapija. XX a. pradžioje klebonavęs Ignotas Šopara (18641931) ragino jaunimą mokytis, ugdė tautinę sąmonę. Jis buvo skundžiamas valdžiai, 1911 m. teisiamas. Lenkijos okupacijos metais veikė Šv. Kazimiero, „Ryto" draugijų skyriai. Klebonas Bronius Laurinavičius (19131981) 1947 m. bažnyčią padidino. Klebonas Karolis Garuckas, palaidotas šventoriuje, gynė tikinčiųjų teises.

Architektūra

Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su bokšteliu. Įrengti 5 altoriai. Šventoriuje stovi 13 aukštų medinė varpinė. Jo tvora akmenų mūro.

1. IGNALINA Švč. M. Marijos Gimimo bažnyčia (Švč)
Pastatyta 2004 m.
Mūrinė, vienabokštė
***

2. Ceikiniai. Švč. M. Marijos Vardo bažnyčia (Švč)
Pastatyta 1773 m. Liaudies architektūros formų
Medinė su bokšteliu
***

3. Dūkštas Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčia (Dkš)
Pastatyta 1936 m.
Medinė, vienabokštė

***

4. Gaidė Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (Dkš)
Pastatyta 1938 m.
Medinė, vienabokštė
***

5. Gedžiūnėliai Švč. M. Marijos Sopulingosios bažnyčia (Dkš)
Pastatyta 1921 m.
Medinė, vienabokštė
*
Koplyčia Mažėnuose

6. Kačergiškė. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (Švč)
Atstatyta 1993 m. Po II PK buvo uždaryta, 1987 m. sudegė.
Medinė. Liaudies architektūros formų.
***

7. Kazitiškis Šv. vysk. Stanislovo bažnyčia (Dkš)
Pastatyta 1908 m. Neogotikinė
Mūrinė, su dviem bokštais
***

8. Linkmenys Švč. Trejybės bažnyčia (Švč)
Pastatyta 1887 m. istoristinė, neoromaninė
Mūrinė, vienabokštė
***

9. Mielagėnai Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (Švč)

Pastatyta 1790 m. Klasicistinė.
Tinkuoto mūro.
****

10. Naujasis Daugėliškis Šv. Joakimo ir Onos bažnyčia (Švč)
Pastatyta 1889 m.
Medinė, dvibokštė
**

11. Palūšė Šv. Juozapo bažnyčia (Švč)
Pastatyta 1757 m.
Medinė, bebokštė. Viena gražiausių varpinių.
*****

12. Paringys Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (Švč)
Pastatyta 1819 m. kalsicistinė
Medinė, bebokštė.
***

13. Pūškos Švc. M. Marijos Gailestingumo Motinos bažnyčia
Pastatyta 1845 m.
Medinė, namo formos

14. Rimšė Švč. Trejybės bažnyčia (Dkš)
Pastatyta 1803 m.
Medinė, vienabokštė
***

15. Švedriškė. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (Zar)
Pastatyta 1934 m. Žinyne nurodoma, kad yra neogotikinė
Medinė dvibokštė
**

16. Tverečius Švč. Trejybės bažnyčia (Švč)
Pastatyta 1906 m. Neogotikinė
Plytų mūro, dvibokštė
***
Koplyčios: Didžiasalyje, Raščiūnuose

17. Vidiškės Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčia (Švč)
Pastatyta 1906 m. Neogotikinė
Plytų mūro, vienabokštė su bokšteliais
***

18. Visaginas Šv. ap. Pauliaus bažnyčia (Dkš)
Parapija nuo 1989 m., bažnyčia pastatyta 1998 m.
Tinkuoto mūro, vienabokštė
**


19. Vosiūnai Švč. M. Marijos bažnyčia (Švč)
Pastatyta 1921 m.
Medinė, bebokštė
**
Koplyčia Rimaldiškėje

-----
Administracinis ir bažnytinis suskirstymas dabar beveik sutampa - visos bažnyčios (išskyrus Švedriškės) priklauso Vilniaus arkivyskupijos Ignalinos dekanatui.
1993 m. žinyne "Lietuvos katalikų bažnyčios" nurodyta, kad šiaurinėje dalyje rajono dalyje esančios bažnyčios priklausė Vilniaus arkivyskupijos Dūkšto dekanatui (Dkš), o pietinėje - Švenčionių dekanatui (Švč).
Švedriškės bažnyčia priklauso Panevėžio vyskupijos Zarasų dekanatui (Zar) - tarpukaryje ji vienintėlė buvo nepriklausomos Lietuvos teritorijoje.
Pats Ignalinos rajonas yra nesenų laikų išradimas - jis atsirado tik 1950 m., o dabartinį pavidalą įgavo 1959 m. Beje, anapus Dysnos upės esanti lietuviškai-lenkiškai-baltarusiškai kalbanti rajono dalis caro laikais priklausė Kauno (Žemaičių) vyskupijai - ten buvo Kauno gubernija iki pat Breslaujos (Braslau, dab. Baltarusijoje).

Sovietmečiu buvo uždaryta Kačergiškės bažnyčia. Mūsų laikais pastatyta naujos bažnyčios Visagine ir Ignalinoje.

Įžymiausia yra medinė Palūšės bažnyčia, savo laiku puošusi ir 1 lito banknoto reversą.
Graži klasicistinė Mielagėnų bažnyčia, nauja Ignalinos bažnyčia - kukli, bet laikytina viena gražesnių Lietuvoje.
Iš trijų neogotikinių bažnyčių pati gražiausia yra Vidiškėse.

Šis kraštas visais laikais buvo nuošalyje ir negarsėjo savo turtais. Šiame krašte gana daug medinių bažnyčių pastatyta tarpukaryje. Tuo metu statytos bažnyčios nėra išskirtinės; gal praėjus kuriam laikui, kai kurios taps įdomesnės.

Ignalinos dekanato skiltis Vilniaus arkivyskupijos tinklapyje: http://vilnius.lcn.lt/parapijos/dekanatai/ignalinos/
Zarasų dekanato skiltis Panevėžio vyskupijos tinklapyje: http://panevezys.lcn.lt/dekanatai/zarasu/

Visos Ignalinos rajono bažnyčios (su įvairios kokybės nuotraukomis) yra Ignalinos rajono tinklapyje - http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/...page=asdsaddds

Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia

Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Ignalinos
Savivaldybė Ignalinos rajonas
Gyvenvietė Ignalina
Adresas Bažnyčios a. 4
Pastatyta 1999 m.
Stilius modernizmas

Istorija

Ignalinoje 1929 m. pastatyta medinė koplyčia, priklausiusi Vidiškių parapijai. 1938 m. pradėtą bažnyčios statybą nutraukė karas. Po jo neužbaigtą bažnyčią rajono valdžia nusavino ir pavertė kultūros namais.

1961 m. bažnyčia įrengta gyvenamajame name. Pagal architekto R. Krištapavičiaus projektą 1989 m. lapkričio 11 d. pradėta statyti nauja mūrinė (kertinį akmenį ir pamatus pašventino arkivyskupas Julijonas Steponavičius). 1990 m. įsteigta parapija. 1996 m. rugpjūčio 18 d. pašventinta koplyčia apatiniame naujojo pastato aukšte, 1999 m. pabaigoje arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis pašventino ir visą bažnyčią.

XX a. bažnyčia

1961 m. įkurta bažnyčia buvo tradicinio gyvenamojo namo formos, stačiakampio plano, su bokšteliu. Greta stovėjo dvistulpė varpinėlė. Šventoriaus tvora lentinė.

Svetainėje lankosi 327 svečiai ir nėra prisijungusių narių