Birželio 22 dieną meras Henrikas Šiaudinis priėmė į svečius iš Vilniaus atvykusius Ignalinos kraštiečių klubo prezidentę Renę Jakubėnaitę ir narius Zitą Kindurienę, Vytautą Kindurį, Joną Jonyną ir Vygandą Čeponį. Buvo aptarti klubo veiklos ir bendradarbiavimo su savivaldybe klausimai, pasidalinta mintimis apie buvusius ir planuojamus renginius.

Ignalinos kraštiečių klube apie 60 narių. Tai ir žinomi politikai, menininkai, mokslo žmonės, gimę ir augę Ignalinoje, arba tiesiog labai mylintys šį kraštą. Kraštiečių klubas kviečia prisijungti ir naujų narių, jaunų kūrybingų žmonių, gebančių įprasminti savo meilę tėviškei, prisidėti įgyvendinant gražias iniciatyvas.

Klubo prezidentė R. Jakubėnaitė apžvelgė klubo planus ir pristatė kai kurių renginių vizijas. Kraštiečiai norėtų prisidėti minint Lietuvos valstybės šimtmetį, Ignalinoje organizuoti menininkų plenerą, kraštiečių darbų parodą, taip pat Ignalinos kūrėjų parodą Vilniaus „Arkos“ galerijoje. Planuojama surengti vakarą, skirtą iš Ignalinos krašto kilusiam garsiam išeiviui, poetui ir vertėjui Nadui Rasteniui, taip pat Rytų Lietuvos kultūriniam ir istoriniam paveldui skirtą renginį Vilniuje, Pilies gatvėje esančiame Jurgio ir Marijos name-muziejuje, o lapkričio mėnesį, minint J. Basanavičiaus gimtadienį, Aukštaitijos krašto kraštiečių klubus pakviesti į  kraštiečių sambūrį. R. Jakubėnaitė apgailestavo, kad kraštiečių klubai šiais metais savo projektams įgyvendinti  negavo paramos, todėl teks kliautis klubo narių tarpusavio supratimu ir galimybėmis bei tikėtis Ignalinos savivaldybės pagalbos.

Meras Henrikas Šiaudinis pagyrė aktyvią klubo veiklą, dėkojo už dėmesį ir meilę Ignalinai. Jis trumpai pristatė savivaldybės renginių, skirtų  Lietuvos valstybės šimtmečiui, programą.  Ji bus pradėta liepos 6 dieną, kai tautiška giesmė skambės  ant svarbiausių rajono piliakalnių. Liepos 7 dieną Ignalinoje vyks Valstybės dienos su kariuomene renginiai. Linkmenyse planuojama pastatyti paminklą žuvusiems pasieniečiams, o seniūnijose įrengti atminimo lentas žuvusiems savanoriams. Ignalinos krašto muziejuje bus atidaryta paroda Augustinui Valdemarui, Ignalinoje ir rajone vyks įvairūs šiais progai skirti koncertai, konkursai. Meras kraštiečius kvietė prisidėti prie akcijos „Šimto ąžuolų giraitė“ ir kartu su Ignalinos jaunimu pasodinti ąžuoliukus tam parinktoje vietoje. Kraštiečiai su džiaugsmu priėmė tokį pasiūlymą. Taip pat buvo aptartos galimybės Ignalinoje surengti kraštiečių dieną, o rudenį, galbūt pirmąją spalio savaitę, organizuoti kraštiečių ekskursiją ir aplankyti Ceikinius, Mielagėnus, Paliesiaus dvarą, Didžiasalio „Ryto“ gimnaziją ir kraštotyros muziejų. Meras kraštiečiams dovanojo rajono žemėlapį su nuotraukomis, kad jie galėtų detaliau išnagrinėti maršrutą.

Kraštietis, Labdaros ir paramos Gailestingumo fondo vadovas Vygandas Čeponis dovanų atvežė keletą egzempliorių naujausios savo religinės-filosofinės tematikos knygos „Visa su Juo“. Buvo pasiūlyta Ignalinos bibliotekoje rudenį surengti šios knygos pristatymą. Atvežtos knygos bus perduotos bibliotekai.

Susitikime taip pat aptartas kraštiečio Nado Rastenio atminimo įamžinimo Ignalinoje klausimas.  Nadas Rastenis 1891 m. gimė mūsų krašte, Stagalėnų kaime, tačiau  nėra labai žinomas, nes 1911 metais emigravo ir iki mirties gyveno  JAV.  1924  m. N. Rastenis baigė teisės studijas Bostono universitete, vertėsi advokatūra. Buvo aktyvus lietuvių visuomeninio gyvenimo dalyvis, vaidino ir dainavo pusbrolio Miko Petrausko operetėse. Nuo 1917 m. skelbė eilėraščius lietuvių spaudoje. Angliškai pradėjo eiliuoti 1922 m., išvertė Antano Baranausko „Anykščių šilelį“, K. Donelaičio „Metus“, Bronės Buivydaitės libretą „Jūratė ir Kastytis“. 1969 m. paskelbtas Marilando valstijos poetu laureatu. Už romaną  „Karo prakeikimas“ autoriui buvo įteiktas laurų vainikas, o 1967 m. N. Rastenis  pristatytas Nobelio Taikos premijai gauti.

Lina Kovalevskienė



Svetainėje lankosi 51 svečias ir nėra prisijungusių narių