Vosiūnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia stovi Vosiūnų kaime, Dysnos dešiniajame krante, prie Baltarusijos sienos.

 

Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Ignalinos
Savivaldybė Ignalinos rajonas
Gyvenvietė Vosiūnai (Ignalina)
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1921 m.

 

 

Istorija

 

Bažnyčios statyba pradėjo rūpintis 1918 m. į šias apylinkes atvykęs kunigas Vaclovas Giedrys. Kunigo Juozo Erčiaus rūpesčiu 1919 m. bažnyčia pradėta statyti Kazėnuose (2 km į pietryčius nuo Vosiūnų). Ten įrengta laikina koplyčia. Kilus nesutarimams su žemės savininku, statyti nustota. Vosiūnų kaimas paskyrė bažnyčiai 5 ha žemės, kurioje kunigas J. Erčius 1921 m. pastatė dabartinę bažnyčią. Už lietuvišką veiklą jis 1925 m. ištremtas į nepriklausomą Lietuvą. Klebono Vinco Miškinio rūpesčiu po 1925 m. pastatyta klebonija. Vilniaus arkivyskupas 1931 m. įsakė kas antrą sekmadienį pamaldas laikyti lenkų kalba. 19221936 m. veikė „Ryto“ draugijos skyrius, 19271932 m. turėjęs mokyklą. 1926 m. įsteigtas Šv. Kazimiero draugijos skyrius. Klebonas Baltazaras Budreckas 1937 m. nubaustas 1 mėn. kalėti už tai, kad rašydamas metrikus nelenkino lietuviškų pavardžių.

 

Architektūra

Bažnyčia neįprastų proporcijų, bazilikinė, žema, plati, su bokšteliu ant apsidės. Vidus 3 navų. Šventoriaus tvora metalinė

Visagino Šv. apaštalo Pauliaus bažnyčia stovi Visagine. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis.

Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Ignalinos
Savivaldybė Visagino savivaldybė
Gyvenvietė Visaginas
Adresas Santarvės g. 1
Pastatyta 1998 m.

Koplyčia

Visagino koplyčia stovi Visagine. Kol nebuvo pastatyta bažnyčia, tai buvo pagrindiniai miesto katalikų maldos namai.

Istorija

1989 m. lapkričio 15 d. įkurta parapija, gruodžio mėn. bendrabutyje įrengta koplyčia. 1992 m. ji perkelta į savivaldybės patalpas. 1998 m. pastatyta mūrinė Visagino Šv. apaštalo Pauliaus bažnyčia.

Vidiškių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia stovi Vidiškių kaime, 4 km į šiaurės rytus nuo Ignalinos.

Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Ignalinos
Savivaldybė Ignalinos rajonas
Gyvenvietė Vidiškės
Statybinė medžiaga plytų mūras
Pastatyta 1906 m.
Stilius neogotika

Istorija

Daugėliškio bažnyčios vizitacijoje 1675 m. minima Vidiškių koplyčia. Vidiškių dvaro savininkas Jonas Kaminskas 1828 m. pastatė bažnyčią, paskyrė jai 30 dešimtinių žemės, kunigui – 200 rb per metus. 1840 m. bažnyčia atnaujinta.

19021906 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Ją 1906 m. konsekravo vyskupas Eduardas Ropas. 1921 m. įkurta parapija.

18801883 m. filialistu buvęs Silvestras Gimžauskas (18451897) aprūpino parapijiečius anksčiau legaliai leistomis lietuviškomis maldaknygėmis. Lenkijos okupacijos metais parapijiečiai ir klebonai kentėjo nuo Vidiškių Vidiškių dvaro dvarininko Dorochovo savivalės (1934 m. jis nugriovė kleboniją) ir administracijos (1927 m. klebonas Vincas Bobinas kalintas už lietuvišką veiklą). Vilniaus kurija parapijiečių neužstojo, dažnai keitė kunigus. Nuo 1933 m. klebonavęs Zigmas Zeidys suremontavo ir apdengė bažnyčią.

Architektūra

Bažnyčia neogotikinė, kryžminio plano, vienabokštė, su žemesne penkiasiene apside, bokšteliais. Šventoriaus tvora metalinė, su mūriniais stulpais.

Tverečiaus Švč. Trejybės bažnyčia stovi Tverečiaus miestelyje, 9 km į pietus nuo Vydžių ir 1 km nuo Baltarusijos sienos.

Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Ignalinos
Savivaldybė Ignalinos rajonas
Gyvenvietė Tverečius
Statybinė medžiaga plytų mūras
Pastatyta 1906 m.
Stilius neogotika

Istorija

Tverečiuje 1501 m. pastatyta medinė bažnyčia, įkurdinti reguliarieji atgailos kanauninkai. 1622 m. Petras Pacas bažnyčiai paskyrė Erzveto palivarką ir Kukučių kaimą. Jo žmona 1644 m. dovanojo Jauniškės kaimą. Trakų vaivada Mikalojus Pacas 1662 m. pastatė naują bažnyčią ir vienuolyną. XVIII a. pabaigoje veikė parapinė mokykla. 1812 m. bažnyčia apiplėšta, išvogti sidabriniai liturginiai reikmenys. Rusijos valdžia 1832 m. vienuolyną uždarė. Vietoj sudegusios 1862 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia.

18801885 m. Tverečiuje klebonavęs Jonas Burba pamokslus sakė ir pamaldas laikė lietuviškai. Jo rūpesčiu 1884 m. suprojektuota nauja mūrinė bažnyčia, valdžia statyti neleido. 18861892 m. klebonavęs Mykolas Masiulis (18571906) klebonijoje įsteigė slaptą lietuvišką mokyklą. Caro valdžia jį 1891 m. uždarė į Gardino vienuolyną. XIX a. antrojoje pusėje į Tverečių buvo skiriami lietuviškai nemokantys kunigai. Vikaras K Majevskis pramoko lietuviškai ir apie 1875 m. pamokslus ėmė sakyti lietuvių kalba. Kai bažnyčioms statyti nereikėjo valdžios leidimo, inžinierius B. Kokijevskis-Kozėla 1898 m. suprojektavo kitą mūrinę bažnyčią. Klebono Antano Slapšio-Slapšinsko pastangomis ir parapijiečių lėšomis 1906 m. pastatyta dabartinė (1901 m. senoji bažnyčia nugriauta, pamaldos laikytos klebonijoje).

Per Pirmąjį pasaulinį karą buvo apgriauti bažnyčios bokštai. Iki 1925 m. suremontuoti. Arkivyskupo Romualdo Jalbžikovskio 1928 m. įsakymu Tverečiaus bažnyčioje pamaldos pradėtos laikyti tik lenkų kalba. Nuo 1932 m. vargonininkavęs Leonas Bielinis (18821941) Tverečiaus apylinkėje užrašė liaudies dainų su melodijomis, rinko tautosaką. Klebonas Mykolas Prielgauskas 1936 m. teistas neva už pavardžių lietuvinimą. Nuo 1948 m. klebonavęs Juozapas Karaliukas (19081963) 1951 m. suimtas ir 5 m. kalintas.

Architektūra

Bažnyčia neogotikinė, stačiakampio plano, dvibokštė, su žemesne apside. Vidus bazilikinis, 3 navų, atskirtų pilioriais, skliautuotas. Šventoriaus tvora akmenų mūro.

Švedriškės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia stovi Švedriškės kaime, 7,5 km į šiaurės vakarus nuo Kazitiškio, Ažvinčio ežero vakariniame krante.

Vyskupija Panevėžio
Dekanatas Zarasų
Savivaldybė Ignalinos rajonas
Gyvenvietė Švedriškė
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1934 m.
Stilius neogotika

Istorija

Švedriškės gyventojai priklausė Kazitiškio parapijai. Lenkijai 1920 m. okupavus Vilniaus kraštą, parapijos vakarinė dalis liko be bažnyčios. Garbšių kaime įrengta laikina koplyčia. Švedriškės viensėdžio savininkė Marija Leščiauskienė 1927 m. dovanojo būsimai bažnyčiai 81,4 ha žemės su trobesiais. 1928 m. įrengta laikina koplyčia. 1929 m. paskirtas kunigas.

1933 m. pastatyta, 1934 m. įrengta dabartinė medinė bažnyčia. Ji buvo Salako parapijos filija. 19601989 m. klebonavo Antanas Juška (19061991), 19491956 m. Sibiro kalinys.

Architektūra

Bažnyčia neogotikinė, stačiakampio plano, dvibokštė, su bokšteliu, siaura apside ir žemomis zakristijomis. Šventoriaus tvora metalinė, su gelžbetoniniais stulpais.

Svetainėje lankosi 63 svečiai ir nėra prisijungusių narių